- kvarčiavoti
- ×kvarčiavóti, -ója, -ójo K žr. kvarčinti 1: Tas antrasis milžinas ėmęs šį kvarčiavoti: „Ką gi tas mano brolis ant tos veselės pasitiekė? ar daug padarė alaus?“ BsMtII218. Ką čia kvarčiavojat vaikpalaikį – juk jis nematė, kaip ten kas buvo Žg. Pagavo barzylių vėl kvarčiavót, kad jį išgabentų Sch240.
Dictionary of the Lithuanian Language.